Jungtinės Karalystės rinkimai 2017. Naujausios informacijos apžvalga

Gegužė 29, 2017 15:34

Brangūs prekiautojai,

Europos Sąjungos politinė padėtis išlieka nerami Jungtinei Karalysti ruošiantis pirmalaikiams parlamento rinkimams, kurie įvyks birželio 8 d.

Šie metai britams buvo gana neramūs, praeitų metų birželį patariamojo referendumo metu priėmus sprendimą (51.9% - 48.11%) pasitraukti iš ES.

Bet kas JK pastūmėjo atvykti į sekančią politinės karuselės stotelę (2017 metų parlamentiniai rinkimai)?

Šiandienos straipsnyje apžvelgsime pokyčius ir sprendimus, kurie atvedė prie šio istorinio momento. Laukite ir kitų straipsnių, kuriuose analizuosime, kaip rinkimai gali paveikti finansų rinkas dar prieš jiems įvykstant, o po rinkimų įvertinsime jų realųjį poveikį.

Konservatoriai prieš leiboristus

Šiuo metu Jungtinėse Karalystėse dominuoja dvi politinės partijos: Konservatorių partija ir Darbo partija. Iš tiesų šios partijos dešimtmečiais viena po kitos dalinosi valdžia.

Pastaruoju metu valdžioje ilgai buvo tiek Konservatorių partija, tiek Darbo partija. Štai trumpa apžvalga:

1.1979-1997 m.: Konservatorių partija. Šis periodas garsus tuo, kad parlamento rinkimus trys kartus iš eilės laimėjo Margareta Tetčer „Geležinė ledi".

2.1997-2010 m.: Darbo partija. Nuo Tony Blairo atėjimo į valdžią 1997 metais prasidėjo ilgas partijos dominavimo periodas, kuris tesėsi iki 2010 m.

3.2010-2017 m.: Konservatorių partija. Politinė švytuoklė vėl grįžo prie konservatorių 2010 metais, kai Deividas Kameronas išsikovojo lyderystę sudarydamas sąjungą su liberalų demokratų lyderiu Niku Klegu.

2015 metų parlamento rinkimų metu Deividui Kameronui pavyko laimėti antrą kartą iš eilės, bet šį kartą net dar geresnėmis sąlygomis, gaunant daugiau nei 326 vietas, kurių reikia sudaryti daugumą. Nikas Klegas ir liberalų demokratai praradę 49 iš 57 vietų tapo nebereikalingi.

Šaltinis: Vikipedijos paveikslėlis, rodantis balsų skaičių pagal partiją JK parlamento rinkimuose 1832-2005 metais.

2013 metų pažadas, kuris nuvedė link Brexit

2012 metais ministras pirmininkas Deividas Kameronas dar atmetė prašymą surengti referendumą dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje, bet iki 2013 metų, spaudžiant savo paties ministrų ir iškilus Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijai (UKIP), Kameronas buvo priverstas lemtingai prižadėti:

Jeigu 2015 metais vėl bus išrinktas, konservatorių parlamentas surengs referendumą dėl ES narystės.

Deividui Kameronui laimėjus prasidėjo lavina pokyčių. Konservatorių dauguma reiškė, kad jis turės įvykdyti įsipareigojimą iš naujo derėtis dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje.

Dar svarbiau tai, kad jo derybos su ES ir pati narystė buvo išmėginta patariamojo referendumo metu 2016 m birželio mėnesį.

Ministrui pirmininkui Kameronui pavyko susitarti dėl kelių pakeitimų, susijusių su Jungtinės Karalystės naryste Europos Sąjungoje, tačiau didžioji Britanijos visuomenės dalis (51.89%) pasirinko palikti ES viešojo balsavimo metu. Likusieji balsuotojai (48.11%) buvo įveikti, kelių procentų skirtumu (3.78%).

Neatsižvelgiant į tai, kad referendumas buvo „patariamasis", politinis susitarimas Jungtinėje Karalystėje paskatino priimti rezultatus kaip įpareigojančius (prieš rinkimus nebuvo paskelbtas nei mažiausias dalyvaujančiu balsuotojų skaičius, nei kiek procentų reikia surinkti, kad būtų užskaitomas laimėjimas).

Politinio chaoso metu Deividas Kameronas atsistatydino iš ministro pirmininko pozicijos ir paliko laisvą kėdę sekančiam lyderiui.


Šaltinis: Vikipedijos paveikslėlis, rodantis balsavimo rezultatus 1975 metais, kai JK įstojo į ES (kairėje) ir 2016 metais, kai JK balsavo dėl išstojimo iš ES (dešinėje).

Iškyla nauji politiniai veidai

Theresa May tapo Konservatorių partijos lydere ir ministre pirmininke 2016 m. liepos 13 d. Nors ji savo referendumo kampanijos metu palaikė pasilikimą Europos Sąjungoje, May pripažino, kad žmonių sprendimas turėtų būti tuoj pat įvykdytas.

Naujoji ministrė pirmininkė sunkiai dirbo sudarydama kabinetą su naujais veidais ir net naujom pozicijom. Pavyzdžiui, skirdama Davidui Davisui naujojo Brexit sekretoriaus poziciją, sukurtą vesti derybas su ES Brexit proceso metu.

Naujoji ministrė pirmininkė parengė teisinius žingsnius, kurių reikėjo pasirengti Brexit procesui. Pavyzdžiui, parlamentas taip pat turėjo patvirtinti sprendimą, ko buvo siekiama ir tai įvyko 2017 m. kovą. Mėnesio pabaigoje jau buvo vykdomi procesai, nurodyti 50 straipsnyje, kurie pažymi oficialią JK išstojimo iš Europos Sąjungos pradžią.

2017 metų JK parlamento rinkimai

Nors parlamento rinkimai turėjo vykti tik 2020 m. gegužį, ministrė pirmininkė Theresa May 2017 m. balandį kreipėsi dėl išankstinių rinkimų ir pasiūlymas gavo dviejų trečdalių dauguma, kurios reikėjo, kad būtų patvirtintas Bendruomenės Rūmuose. May nurodė, kad išankstiniai rinkimai – tai „vienintelis būdas užtikrinti tikrumą ir saugumą ateinančiais metais."*

Būsimų parlamento rinkimų metu, kurie įvyks 2017 m. birželio 8 d., bus iškelta įvairių lemtingų klausimų, įskaitant:

●JK pasitraukimą iš ES, kas tikėtina, kad bus pagrindinis rinkimų klausimas;

●Škotijos nepriklausomybę ir JK ateitį.

●galimas koalicijas, jeigu May Konservatorių partija nelaimės visiškos daugumos.

Kaip bus pamatysime ateityje. Nepriklausomai nuo rezultato, tikėtina, kad šis svarbus politinis įvykis paveiks finansų rinkas.

Sekite mūsų rinkimams skirtą internetinį puslapį, kur rasite dinamines analizes, esamas rinkos nuotaikas ir dar daugiau nemokamų straipsnių ir vaizdo seminarų. Iš esmės jame rasite viską, ko Jums reikės prekiauti prieš, per ir po parlamento rinkimų.

Mes Jums pateiksime patarimų, kaip prekiauti rinkimų metu. Taip pat apžvelgsime rezultatus ir kaip galėtumėte prekiauti po rinkimų.

Iki ir saugaus prekiavimo,

Chris Svorcik

Sekite @ChrisSvorcik Twitter socialiniame tinkle ir sužinokite naujienas apie rinką.
Prisijunkite prie Chris Svorcik Facebook socialiniame tinkle ir sužinokite naujienas apie rinką.

(*) „May siekia išankstinių rinkimų birželio 8 d." BBC. 2017 m. balandžio 18 d. Informacija paimta 2017 m. balandžio 18 d.