Akcijų rinka šiurpino investuotojus staigia korekcija
Praėjusi savaitė akcijų rinkose buvo labai intensyvi ir daugelį investuotojų toliau stebino didelis vertės kintamumas. Svarbiausi pasaulio indeksai trečiadienį bei ketvirtadienį užfiksavo ženklius vertės sumažėjimus ir didžioji dauguma penktadienį nepajėgė atsitiesti bei užbaigė savaitės prekybą užfiksavę ženklią korekciją.
Vieno svarbaus kintamojo ar rinkos naujienos, kuri būtų paskatinusi šią korekciją, nebuvo. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad praėjusios savaitės akcijų vertės kritimas buvo tęsinys obligacijų rinkos nuvertėjimo. Išaugus obligacijų pajamingumui ir nukritus jų vertei, rinkos kintamumas išaugo, kuris daugelio prilyginamas rizikos sąvokai, ir privertė investuotojus sumažinti turimų aktyvų apimtis, kas paskatino išsipardavimą.
Bendrai situacija rinkoje įdomi ir verta daugelio investuotojų dėmesio. Pastaruosius keletą metų finansų rinkos nuosekliai kilo ir pasirodžius prastesniems duomenims investuotojai į juos nekreipdavo dėmesio arba jie turėdavo labai ribotą įtaką. Tačiau paskutinėmis savaitėmis reakcijos yra visiškai priešingos ir ekonominiams duomenims išliekant labai stipriems, ypač JAV, daugelis turto klasių nuvertėja. Tokia divergencija sufleruoja apie rinkoje pasikeitusį rizikos apetitą ir toleranciją siurprizams, todėl reikėtų būti itin atsargiems ir iš naujo įvertinti portfelio riziką iki esama situacija nurims ar taps aiškesnė.
Pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P500 nukrito -4.1% iki 2,760 lygio ir nuo aukščiausio taško, pasiekto prieš 3 savaites, yra nuvertęs -6.1%. Ekonominiai duomenys šalyje išlieka stiprūs: darbo rinka yra arti pilno užimtumo, darbo užmokesčio augimas spartėja, pirmaujantys vadybininkų pirkimo indeksai rodo tolimesnę plėtrą ir sufleruoja apie ekonomikos augimą virš 3.5% per metus, o ir naftos kaina išlieka santykinai aukšta, kas leidžia JAV energijos industrijai, kuri dabar yra antra pagal dydį naftą išgaunanti šalis pasaulyje po Rusijos, išlikti aktyviai investuojant ir samdant darbuotojus. Tad duomenys leidžia išlikti akcijų indeksams aukštumose ir svarbiausias klausimas yra ar tai tik laikina korekcija ar pirmieji požymiai artėjančio ekonominio sunkmečio, nes istoriškai recesija prasidėdavo po metu akcijoms pasiekus viršūnę. Tačiau į šį klausimą atsakyti dar anksti, nes tai tik divergencijos pradžia ir užims laiko suprasti kas yra teisus.
Nuotaikos Kinijos akcijų rinkoje buvo pesimistiškos ir pagrindinis indeksas Shanghai Composite nuvertėjo -7.6% per savaitę ir parodė blogiausią rezultatą iš visų svarbiausių akcijų rinkų. Šiuo metu pagrindinis Kinijos indeksas yra nuvertėjęs iki 2014 metų lapkričio lygio žemumų, kas sufleruoja apie investuotojų sentimentą apie šalies ateities perspektyvas. Tarp naujienų šalyje buvo centrinio banko sprendimas sumažinti nuosavo kapitalo normą bankams, kad jie galėtų tęsti aktyvų skolinimą šalyje. Rinkos dalyviai šį veiksmą įvertino kaip siekį išlaikyti ekonomikos augimą nuoseklų prognozėms. Šios savaitės pabaigoje bus skelbiami svarbūs duomenys, kurie tikėtina, turės ženklios įtakos Kinijos investuotojų rizikos apetitui.
JAV skolos rinkoje skirtumas tarp 2 ir 10 metų obligacijų sumažėjo iki 0.28% lygio. Ilgalaikių skolos instrumentų pajamingumas sumažėjo iki 3.14% lygio ir leido rinkos dalyviams atsipūsti. Daugelis investuotojų galimą pajamingumo prasiveržimą link 3.5% ar 4.0% vertina kaip vieną rimčiausių rizikų, nes tai paskatintų visų rinkos dalyvių palūkanų didėjimą, kas būtų ekonomikos augimą lėtinantis veiksnys.
Žaliavų rinkoje nuotaikos buvo įvairios. WTI rūšies naftos kaina krito 3.9% iki 71.5 JAV dolerių už barelį. Naftos korekcija pagrinde atspindėjo bendrą rizikos apetito sumažėjimą pasaulio rinkose. Metalų segmente investuotojai taip pat rodė įvairias tendencijas: vario kaina kilo 2.2%, aliuminio krito 4.2%, o geležies rūdos kaina pakilo 1.7% iki 70.0 JAV dolerių už toną.
Apibendrinant sektorių rezultatus, visus juos paveikė pesimistiškos nuotaikos rinkoje. Geriausiai atsilaikė komunalinių paslaugų įmonės, kurių veikla yra reguliuojama ir jos generuoja gan stabilią grąžą investuotojams, ir jų vertė sumažėjo -1.1% per savaitę. Tuo tarpu visi kiti sektoriai krito daugiau nei -3%, o labiausiai nukentėjo pramonės įmonės, kurios prarado net -6.4% vertės vos per vieną savaitę.
Paskutiniu metu itin daug investuotojų dėmesio pritraukia diskusijos apie JAV darbo rinką. Rugsėjo mėnesio duomenimis nedarbo lygis šalyje nukrito iki 3.7% ir yra žemiausias nuo pat 2000 metų. Tai skatina bendrą investuotojų nuomonę, kad šalies darbo rinka yra pasiekusi pilną užimtumą ir išsilaikant sparčiai ekonomikos plėtrai darbo užmokestis turėtų kilti sparčiau ir šie kaštai galiausiai atsispindėtų aukštesniuose infliacijos rodikliuose.
Ši diskusija pritraukė daugiau dėmesio kuomet darbo užmokesčio augimas atsigavo ir paskutinių mėnesių duomenimis valandinio darbo užmokesčio kilimas pasiekė 2.9% per metus. Esant dideliam užimtumui, rinkoje lieka vis mažiau laisvų darbuotojų, kurie gali ir nori dirbti, todėl darbdaviai privalo didinti atlyginimą, kad išlaikytų darbuotojus konkurencinėje kovoje su kitomis bendrovėmis, kas paskatina vis greitesnį atlyginimų augimą. Kylant darbo kaštams, kurie daugeliu atveju sudaro ženklią dalį gamybos savikainoje, bendrovių pelno marža traukiasi ir jos privalo didinti kainas galutiniams vartotojams, kas paskatina infliacijos spiralę šalyje.
Įdomu, kad šiame verslo cikle žemas nedarbo lygis turi mažesnę įtaką darbo užmokesčio augimui nei įprastai. Išsilaikant tokia mažam nedarbui, JAV darbo užmokestis kyla santykinai lėtai palyginus su praeityje buvusiais verslo ciklais. Manoma, kad tam didelę įtaką turi skaičiavimo metodologija, kuri įvertina tik aktyvius darbuotojus. Jeigu žmogus ilgai ieško darbo ir jo neranda, galiausiai jis yra eliminuojamas iš skaičiavimo imties, kas automatiškai gerina statistiką. Rodiklis, nurodantis, kiek aktyvių darbuotojų yra rinkoje (angl. labor force participation) paskutinio mėnesio duomenims buvo 62.7%, kuomet 2007 metais siekė 66%, o 2000 metais daugiau nei 67%. Kitaip tariant nuo 2007 metų iš darbo rinkos skaičiavimo imties buvo eliminuota 10 milijonų žmonių. Tačiau jie niekur nedingo ir toliau kažkokia forma dalyvauja ekonomikoje. Manoma, kad efektyvus nedarbo lygis JAV yra didesnis, kas paaiškina kodėl darbo užmokesčio augimas yra lėtesnis nei įprastai būtų galima tikėtis tokiomis aplinkybėmis.
Taip pat įdomus kintamasis yra šalies demografija. JAV populiacija išauga apie 0.7% per metus, kas yra svarbi ekonomikos plėtros dedamoji, bei visuomenės amžius, kuris dabar siekia 38 metus. Abu faktoriai yra ganėtinai palankūs tiek šalies ekonomikos augimui, tiek bendrai darbo rinka. Geras pavyzdys palyginimui yra Japonija, kuri nepaisant įvairių skatinimo politikų, nerodo spartesnio augimo ar darbo rinkos sujudimo. Tai daugiausiai paaiškina Japonijos demografinė situacija: šalies žmonių skaičius traukiasi ir 2017 metais sumažėjo 0.4 milijono iš 127 milijonų gyventojų. Taip pat Japonija yra viena seniausių šalių pagal vidutinį amžių, kuris siekia 47 metus. Tai rodo, kad didelė šalies gyventojų dalis yra pensinio amžiaus ir jų vartojimas daugeliu atveju yra labai mažas, lyginant su jaunesniais žmonėmis. Būtent šalies demografinė situacija dažnai būna vienas pagrindinių kintamųjų lemiančių struktūrines ekonomikos augimo ar stagnacijos problemas.
