Admiral Markets apima šias įmones:

Admiral Markets UK Ltd

Įstaigos „Financial Conduct Authority“ (FCA) priežiūra
  • Svertas iki:
    1:30 Mažmeninės prekybos klientams,
    1:500 Profesionaliems klientams
  • FSCS apsauga
  • Apsauga nuo neigiamo sąskaitos balanso
TOLIAU
Pasirinkus vieną iš priežiūros institucijų, atitinkama informacija bus rodoma visoje svetainėje. Pasirinkę kitą priežiūros instituciją matysite kitokią informaciją.
Pasirinkus vieną iš priežiūros institucijų, atitinkama informacija bus rodoma visoje svetainėje. Pasirinkę kitą priežiūros instituciją matysite kitokią informaciją.

JAV akcijų indeksai vėl išsiskyrė iš pasaulyje vyraujančių tendencijų

Rugpjūtis 20, 2018 15:48

Praėjusią savaitę pasaulio akcijų rinkos nuvertėjo, investuotojams nerimaujant dėl Turkijos valiutos krizės, lėtėjančio augimo Kinijoje ir politinės įtampos dėl tarptautinės prekybos situacijos tarp didžiausių ekonomikų. Vertės mažėjimą užfiksavo Kinijos, Vokietijos, Anglijos akcijų indeksai. Įdomu, kad pasaulio akcijas apimantis MSCI ACWI indeksas nuo metų pradžioje užfiksuotos aukštumos yra nukritęs -14% ir sufleruoja visai kitą ekonominę situaciją už JAV ribų, kur indeksai išsilaiko visų laikų viršūnėse.

Tuo tarpu pagrindinis JAV indeksas S&P500 pakilo 0.7% iki 2,850 punktų lygio. Nors savaitės pradžioje indeksas nuvertėjo, tačiau paskelbus apie Kinijos ir JAV planus atnaujinti derybas dėl tarptautinės prekybos problemų, akcijų vertės augo. Jau patvirtinta, kad šalių diplomatai susitiks rugpjūčio pabaigoje Vašingtone, vėliau tikėtina įvyks dar keli susitikimai rugsėjo ir spalio mėnesiais, o lapkritį planuojamas JAV ir Kinijos prezidentų susitikimas, kuriame bus laukiamas galutinis taikos susitarimas.

Kinijos pagrindinis akcijų indeksas Shanghai Composite prarado -4.6% praėjusios savaitės metu ir pasiekė naują 30 mėnesių žemumą. Investuotojai pradėjo sparčiau pardavinėti akcijas, kuomet buvo paskelbti makroekonominiai šalies duomenys, kurie visi nuvylė rinkos lūkesčius: investicijų augimas mažėjo iki 5.5% per metus ir neatitiko 6.0% prognozės, pramonės produkcijos kilimas buvo 6.3% ir neapteisino 6.3% lūkesčių, o mažmeninės prekybos duomenys siekė 8.8% ir augimas buvo mažesnis nei 9.2%. Kinijos vyriausybės pastarąjį pusmetį vykdoma skolos augimo lėtinimo programa pradeda rodyti vis ryškesnę įtaką Kinijos ekonomikai, todėl investuotojai ima nerimauti, kad tai gali turėti pasekmių ir pagrindinėms Kinijos prekybos partnerėms bei jų ekonomikų augimui.

JAV obligacijų rinkoje skirtumas tarp 2 ir 10 metų obligacijų stabilizavosi ir išliko 0.26%. Tikėtina, kad atokvėpio JAV obligacijoms suteikė JAV doleris, kuris neženkliai pigo praėjusios savaitės metu. Mažesnė dolerio kaina leido atsikvėpti jau kuris laikas nuvertėjančioms žaliavų ir besivystančių šalių rinkoms, todėl sumažėjo ir paklausa saugiems instrumentams kaip JAV obligacijoms.

Žaliavų rinkoje nuotaikos buvo įvairios. WTI rūšies naftos kaina nukrito -2.6% iki 65.6 JAV dolerių už barelį. Nors svarbių naujienų iš šios rinkos nebuvo, tačiau investuotojai jau kuris laikas mažina pozicijas keičiantis sentimentui. Pastaroji savaitė užfiksavo jau 7 nuvertėjimą iš eilės ir pramušė paskutinių 2 mėnesių palaikymo lygį, kas gali paskatinti ženklesnius pokyčius naftos rinkoje, ypač jeigu JAV doleris toliau brangs. Metalų segmente investuotojai taip pat netryško optimizmu: vario kaina krito -2.6%, aliuminio -2.8%, o geležies rūdos liko nepakitusi ties 68.0 JAV doleriais už toną.

Apibendrinant sektorių rezultatus, daugelis užfiksavo augimą. Geriausią rezultatą parodė vartojimo prekių ir komunalinių paslaugų segmentai, kurie brango 1.7%. Taip pat investuotojus džiugino sveikatos apsaugos įmonės, kurių vertė didėjo 1.2%. Tarp blogiausius rezultatus parodžiusių įmonių buvo žaliavų bendrovės, kurios prarado -2.8%, bei technologijų segmentas, kuris krito -1.0%.

Pastarosiomis savaitėmis itin daug dėmesio sulaukia krizė Turkijoje ir neigiama kryptimi toliau besivystanti ekonominė situacija šalyje. Turkijos lira prarado apie -40% vertės prieš JAV dolerį vien nuo 2018 metų pradžios, o metinė infliacija šalyje siekia net 16% ir grasina gyventojams prarasti savo santaupas laikomas vietine valiuta.

Vienas pagrindinių faktorių nulėmusių šią ekonominę krizę buvo itin aukštas einamosios sąskaitos deficitas. Tai reiškia, kad šalis daugiau importuoja nei eksportuoja ir sulaukia per mažai užsienio investicijų, kad padengti susidariusį skirtumą, todėl turi skolintis iš užsienio šalių, kad subalansuoti pinigų srautus. 2017 metais einamosios sąskaitos deficitas siekė 47 milijardus JAV dolerių ir užfiksavo daugiau nei 40% didėjimą lyginant su 2016 metais.

Mažėjant bendram rinkos rizikos apetitui, vis daugiau investuotojų pastaruoju laikotarpiu mažino besivystančių šalių dalis savo portfeliuose, kas paskatino Turkijos, Argentinos, Brazilijos ir kitų besivystančių rinkų obligacijų pajamingumo didėjimą ir valiutos vertės kritimą. Investuotojai paprasčiausiai pirko mažiau šių šalių obligacijų, sumažėjusi paklausa lėmė krentančias kainas ir augančius pajamingumus ir valstybės skolinimosi kaštus. Kadangi valiutų vertė taip pat krito, visos į šalį importuojamos prekės pabrango ir ženkliai didina infliaciją ir kaina gyventojams.

Daugelis šalių aktyviai didino bazines palūkų normas, Argentina jas pakėlė net iki 45% kad sustabdyti pinigų pasitraukimą iš šalies, tačiau Turkija to nepadarė, nes į šalies centrinio banko sprendimus pradėjo kištis šalies prezidentas Recep Tayyip Erdoğan, kuris turi itin neigiamą nuomonę dėl aukštų palūkanų. Tai dar labiau paskatino investuotojus būti atsargius ir sumažinti investuoto kapitalo kiekį šalyje.

Auganti įtampa šalies ekonomikoje paskatino kredito agentūras Moody's ir Standard&Poors sumažinti Turkijos skolos reitingą iki Ba3 ir B+, kas yra keli laipteliai žemiau investicinio reitingo, bei tikisi pamatyti ekonomikos recesiją 2019 metais ir infliaciją virš 20% lygio. Prognozuoti tolimesnę Turkijos krizės eigą itin sunku, nes didelę įtaką daro politikai, kurių sprendimai dažnai būna vedini kitos logikos nei ekonominis racionalumas.


Įspėjimas apie riziką

CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 83 % neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus.