Kad Jūsų patirtis naršant mūsų svetainėje būtų pati geriausia, mes naudojame slapukus. Toliau naršydami šioje svetainėje duodate sutikimą dėl slapukų naudojimo. Daugiau informacijos bei tai, kaip galite pakeisti savo nuostatas, rasite mūsų Privatumo politikoje.
Daugiau informacijos Sutinku
79% proc. mažmeninių sąskaitų prarandami pinigai, prekiaujant CFD su šiuo teikėju. CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 79% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus. expand_more

Skolos vertybiniai popieriai – investavimas į obligacijas

Skaitymo trukmė: 14 min.

Skolos vertybiniai popieriai paprastai vadinami obligacijomis. Tai kas yra ties skolos vertybiniai popieriai obligacijos?

Obligacijos – tai fiksuoto pajamingumo produktas, kuris suteikia galimybę pritraukti ilgalaikių lėšų įvairiems subjektams arba institucijoms. Nors šiame straipsnyje aptarsime skirtingų tipų obligacijas, tačiau visos obligacijos, iš esmės, veikia vienodai ir yra, kaip jau minėjome, skolos vertybiniai popieriai.

Skolos vertybiniai popieriai – investavimas į obligacijas

Taigi, obligacijos – tai yra skolos rūšis. Kitaip tariant, obligacijos iš tikrųjų yra skolos įsipareigojimai (angl. I Owe You), kurie reiškia obligacijų emitento įsipareigojimą obligacijų turėtojui sumokėti pagal obligacijų priemonės sąlygas. Obligacijų emitentas prisiima skolą, o asmuo, kuris perka tą skolą – obligacijų turėtojas – yra tas asmuo, kuris suteikia (skolina) lėšas.

Obligacijų emitentas gali naudoti šias lėšas bet kokiam pageidaujamam išlaidų planui finansuoti. Savo ruožtu jis reguliariai moka fiksuotas palūkanas už obligaciją. Pasibaigus skolos terminui, tai yra atėjus obligacijų išpirkimo datai, emitentas grąžina pradinę skolos sumą (vadinamą pagrindine suma).

Obligacijos gali būti įvairių rūšių, jas gali išleisti skirtingos institucijos, tačiau visos obligacijos veikia tuo pačiu pagrindiniu principu. Finansines obligacijas išleidžia tas subjektas, kuris prisiima skolą, o tas, kuris jas perka, yra obligacijų turėtojas. Mainais už šias lėšas emitentas reguliariai moka fiksuotas palūkanas, kol pasibaigs obligacijos galiojimo laikas.

Skolos vertybiniai popieriai – investavimas į obligacijas

Tarkime, kad asmuo nusipirko obligaciją, o obligacijos nominali vertė yra 1000 svarų sterlingų ir 5 % palūkanų norma, kuri mokama kasmet per 10 metų laikotarpį. Tai reiškia, kad asmuo skolina 1000 svarų sterlingų sumą obligacijų emitentui 10 metų laikotarpiui, per kurį jam bus atlyginta su fiksuotomis 50 svarų sterlingų palūkanomis kiekvienais metais (= 1000 svarų sterlingų x 0,05).

Pasibaigus 10 metų, asmuo gaus 1000 svarų sterlingų, taip pat bendrą per 10 metų sukauptų palūkanų sumą, arba plius 500 svarų sterlingų (50 svarų sterlingų x 10). Taigi, asmuo iš viso gaus 1500 svarų sterlingų (tai yra, atgaus 1000 savo svarų sterlingų ir papildomai gaus 500 svarų sterlingų).

Investavimas į obligacijas – obligacijų rinka

Obligacijų rinka yra didžiulė, o jos vertė yra daug didesnė už akcijų rinkos. Kai pirkėjams parduodama nauja skola, tai yra žinoma kaip pirminė rinka. Tačiau ji sudaro tik dalį visos obligacijų rinkos. Obligacijų rinka taip pat apima ir antrinę rinką, kurioje anksčiau išleistomis obligacijomis prekiaujama tarp pirkėjų ir pardavėjų kaip skolos vertybiniais popieriais.

Didžiausi skolos emitentai yra vyriausybės. Vyriausybės išleidžia ilgalaikes vyriausybės obligacijas, kad padėtų finansuoti išlaidas, reikalingas jų valstybėms remti. Kiti pagrindiniai fiksuotų pajamų skolos emitentai yra bankai ir korporacijos. Toliau išsamiau aptarsime tiek vyriausybės obligacijas, tiek ir įmonių obligacijas.

Obligacijos, žinoma, nėra vienintelis skolos vertybinių popierių tipas. Kiti tipai apima skolos įsipareigojimus, vekselius ir komercinius lakštus. Tačiau, bendrai kalbant, obligacijos paprastai turi ilgesnį terminą nei kiti skolos vertybiniai popieriai. Prieš žvelgdami į kai kuriuos bendrus obligacijų tipus, pirmiausia apibendrinkime kai kurias pagrindines sąvokas, kurias vartojame kalbėdami apie obligacijas:

  • Pagrindinė suma – skolos suma, kurią emitentas prisiėmė ir pagal kurią obligacijų savininkui moka procentus
  • Išpirkimo terminas – išpirkimo data, kuri apibrėžia, kada pagrindinė suma turi būti grąžinta obligacijų savininkui
  • Palūkanų norma – tai palūkanų norma, kurią emitentas moka obligacijų savininkui
  • Obligacijų plningumas – rodiklis, matuojantis pelną, kurį investuotojas gaus iš obligacijos. Tai galima apskaičiuoti keliais būdais, tačiau paprasčiausiai – tai yra metinė palūkanų suma, padalyta iš vyraujančios obligacijos rinkos kainos
  • Dabartinė rinkos kaina – kol pasibaigs obligacijos galiojimo terminas, obligacijos kaina gali keistis, nes jomis prekiaujama ir antrinėje rinkoje

Yra glaudus ryšys tarp palūkanų normų ir obligacijų. Kadangi už obligacijas periodiškai sumokama fiksuota suma, jos tampa patrauklesnės, kai sumažėja palūkanų normos, o palūkanų normoms didėjant – mažiau patrauklios. Todėl obligacijų rinkos kainos gali skirtis nuo emisijos kainos ir dažnai naudojamos kaip vidutinės trukmės ar ilgalaikių lūkesčių dėl palūkanų normos rodiklis.

Natūralu, kad tam tikros rūšies obligacijos kaina taip pat bus paveikta, jeigu pasikeis emitento kreditingumas (taip pat žr. toliau skyrių apie obligacijų reitingus).

Investavimas į obligacijas – obligacijų rūšys

Šiame straipsnyje bus aptarti keturi skirtingi obligacijų tipai:

  • Įmonių obligacijos
  • Vyriausybės obligacijos
  • Savivaldybių obligacijos
  • Supranacionalinės obligacijos

Investavimas į obligacijas – obligacijų rūšys

Investavimas į obligacijas: įmonių obligacijos

Įmonės gali pritraukti lėšas, pasinaudodamos dviejų rūšių galimybėmis: pateikdamos į rinką savo akcijas arba savo skolos įsipareigojimus įmonių obligacijų forma. Yra daug priežasčių, kodėl įmonė gali norėti gauti lėšų tokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, finansuoti įmonių susijungimus arba įsigijimus, taip pat finansuoti plėtros išlaidas.

Žinoma, kapitalo pritraukimas susijęs ir su tam tikrais kaštais. Minėtu akcijų atveju įmonė atsisako balsavimo teisių ir paprastai dividendų. Skolos atveju įmonė patiria palūkanų sąnaudas. Įmonė gali pateikti skolos įsipareigojimus, turinčius platų terminų diapazoną, tačiau įmonių obligacijos paprastai yra susijusios su įmonių skola, kurios terminas yra mažiausiai vieneri metai.

Antrinėje įmonių obligacijų rinkoje dažniausiai atliekami užbiržiniai sandoriai (OTC), nors kai kuriomis įmonių obligacijomis yra prekiaujama ir biržoje.

Investavimas į obligacijas: vyriausybės obligacijos

Vyriausybės obligacijos yra valstybės skolos rūšis. Vyriausybės visuomet skolinosi daugiausia. O kai investuotojas perka vyriausybės obligacijas, jis keletui metų skolina pinigus vyriausybei. Mainais už savo suteiktą paskolą periodiškai gaudamas palūkanos. Vyriausybės šiuos pinigus naudoja savo šalies plėtrai remti.

Tokios valstybės obligacijos paprastai turi vidutinės trukmės arba ilgalaikius terminus, tai gali būti nuo kelių metų iki kelių dešimtmečių. Tai priešinga trumpalaikėms valstybės skolos formoms, pavyzdžiui, iždo vekseliams. Pagrindinių vyriausybių obligacijoms galimi labai likvidūs biržos ateities sandoriai, o tai reiškia, kad šios rūšies obligacijomis labai paprasta prekiauti asmenims.

Pateikiame kelių pagrindinių valstybinių obligacijų sąrašą:

  • JAV T obligacijos (taip pat žinomos kaip ilgalaikės obligacijos, jų išpirkimo terminas iki 20 iki 30 metų)
  • JAV T vekseliai (vidutinės trukmės JAV skolos, kurių terminas nuo 2 iki 10 metų)
  • JK obligacijos (angl. Gilts) (tai JK vyriausybės skola, gali būti vidutinės trukmės arba ilgalaikės versijos)
  • Vokietijos bund (ilgalaikė Vokietijos skola, kurios terminas nuo 8,5 iki 10,5 metų)
  • Vokietijos schatz (taip pat žinoma kaip trumpalaikis bund, tai yra Vokietijos skola, kurios terminas yra maždaug 2 metai)
  • Vokietijos BOBL (vok. Bundesobligationen) (vidutinės trukmės Vokietijos skola – nuo 4,5 iki 5,5 metų)
  • Italijos vyriausybės obligacijos (taip pat žinomos kaip BTP arba Buoni del Tesoro Poliannuali, gali būti vidutinės trukmės arba ilgalaikės Italijos iždo obligacijos, kurių terminas nuo 3 iki 30 metų).

Nors tokių obligacijų likvidumas ir rizika priklauso nuo atitinkamos vyriausybės, apskritai vyriausybės obligacijos yra likvidžios ir yra laikomos mažos rizikos produktais, ypač tose šalyse, kuriose yra stipri ekonomika, pavyzdžiui, G7 šalių obligacijos. Nors verta pažymėti, kad visada yra tam tikra rizika.

Investavimas į obligacijas: vyriausybės obligacijos

Pavyzdžiui, Rusijos ekonomika pagal dydį yra dvylikta ekonomika pasaulyje (2016 m. pagal TVF ir Pasaulio banką), tačiau 1990 m. pabaigoje ji neįvykdė savo vidaus skolos įsipareigojimų ir paskelbė moratoriumą užsienio skolai (tai reiškia, kad šalis atidėjo savo finansinių įsipareigojimų vykdymą), kai šalyje susidarė ekonominė krizė.

Šiek tiek labiau įsigilinkime į į Jungtinės Karalystės obligacijas:

Investavimas į obligacijas: Jungtinės Karalystės „gilts“

Jungtinės Karalystės iždo obligacijos vadinamos „gilts". Tai yra skolos vertybiniai popieriai, o tai reiškia, kad tai yra obligacijos, turinčios apibrėžtą nominalią sumą, palūkanų normą ir galiojimo laiką. Juos išleidžia Anglijos bankas Jos Didenybės Karalienės iždo vardu.

Ankstesniais laikais šie popieriniai sertifikatai buvo leidžiami su paauksuotais kraštais, iš čia ir kilo jų pavadinimas (angl. gilts reiškia paauksuotas). Yra daugybė gilts obligacijų rūšių, pavyzdžiui, susietų su indeksu, dvigubos datos ir dar daugiau (kai kurias iš jų išsamiau aptarsime vėliau šiame straipsnyje).

Gilts gali būti vadinamos, pavyzdžiui, kaip „3 % iždo gilts 2020". Tokiame pavadinime nurodyta palūkanų norma, po kurios eina emitentas ir išpirkimo data. Jeigu Jungtinės Karalystės vyriausybė nori surinkti 100 milijonų svarų sterlingų, ji gali tai padaryti išleisdama 1 milijoną gilts, kurių kiekviena kainuoja 100 svarų sterlingų. Tai vadinama „nominalia verte".

Tarkime, kad mes perkame gilts už 1000 svarų sterlingų. Tuomet jūs gausite 3 % arba 30 svarų sterlingų kiekvienais metais, kol jums bus grąžinti jūsų 1000 svarų sterlingų. Jungtinės karalystės skolų valdymo biuras yra pateikęs visą sąrašą skirtingų gilts.

Investavimas į obligacijas: Jungtinės Karalystės gilts

Pavyzdžiui:

  • 4½ % iždo gilts 2019 m
  • 1½ % iždo gilts 2026 m
  • 4½ % iždo gilts 2034 m

Gilts taip pat gali būti skirstomos taip:

Konvencinės gilts: tai yra labiausiai paplitęs šių obligacijų tipas. Tai yra nominalios obligacijos, mokančios fiksuotą palūkanų normą kas šešis mėnesius. Jų galiojimo laikas yra standartinis: 5, 10 ir 30 metų nuo išleidimo datos. Mokėjimo dieną investuotojui išmokama pagrindinė suma ir galutinė palūkanų suma.

Su indeksais susietos gilts: šios obligacijos apsaugo nuo infliacijos. Pagrindinės sumos ir skolinimosi normos yra susijusios su infliacijos pokyčiais. Palūkanų normos yra koreguojamos, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės mažmeninių kainų indekso pokyčius. Palūkanos išmokos mokamos kas šešis mėnesius, o pagrindinė dalis grąžinama suėjus terminui.

Dvigubos datos gilts: paskutinį kartą išleistos 2013 m., jų galiojimo laikas yra daugialypis, tai nustato Jungtinės Karalystės vyriausybė.

Investavimas į obligacijas: savivaldybių obligacijos

Savivaldybės obligacijos arba municipalinės obligacijos yra pusiau suvereni obligacijų rūšis. Kaip jau minėjome, Jungtinių Amerikos Valstijų federalinė vyriausybės leidžia obligacijas ir iždo vekselius. Žemiau federalinio lygio – žemesnės valdžios institucijos – taip pat leidžia skolos įsipareigojimus, kad finansuotų savo kapitalo išlaidų programas.

Skolos vertybiniai popieriai, išleisti vietos valdžios institucijos arba agentūros, pavyzdžiui, valstijų, miestų, apskričių, net mokyklų ar valstybinių oro uostų, yra vadinami savivaldybių obligacijomis arba municipalinėmis obligacijomis.

Savivaldybių obligacijų rinka yra didelė, vertinama maždaug keliais trilijonais JAV dolerių. JAV šios skolos palūkanos paprastai atleidžiamos nuo federalinio mokesčio ir kartais taip pat gali būti atleistos nuo valstybės mokesčių.

Investavimas į obligacijas: supranacionalinės obligacijos

Supranacionalinė obligacija yra ilgalaikė skolos forma, kuri viršija vienos šalies ribas. Šios obligacijos yra labai panašios į valstybės obligacijas ir paprastai turi aukštą kredito reitingą. Geras viršnacionalinių obligacijų pavyzdys yra Europos investicijų banko, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ilgalaikių skolinimo įstaigų išleistos obligacijos.

Investavimas į obligacijas – obligacijų reitingai

Kaip jau apibrėžėme, obligacijų turėtojas iš tikrųjų skolina pinigus obligacijų emitentui. Dabar, kai kalbame apie pinigų skolinimą, vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia žinoti, yra tai, kiek patikimas yra skolininkas. Štai čia ir atsiranda obligacijų reitingai.

Tokios įmonės, kaip „Moody's" ir „Standard & Poors", teikia kredito reitingavimo paslaugas, kuriomis siekiama padėti investuotojams priimti sprendimą dėl skolos emitento įsipareigojimų įvykdymo.

Didžiausias įvertinimas yra AAA. Obligacijos, kurių reitingas yra BBB arba aukštesnis, yra laikomos tinkamos investavimui, tad daug pirkėjų gali sudominti tokių obligacijų pirkimas. Obligacijos, kurių reitingas yra BB arba žemesnis, laikomos blogos kokybės obligacijomis, turinčiomis investicinių savybių, tačiau palūkanų išmokėjimas gali būti nesklandus, jos paprastai priskiriamos spekuliacinėms obligacijoms, dar vadinamos „junk bond".

Tai mažina tokios skolos patrauklumą, tada skolos emitentas yra priverstas nustatyti didesnę palūkanų normą, kad investicijos į obligacijas taptų patrauklesnės ir jis galėtų reikiamų pritrauktų lėšų.

Investavimas į obligacijas – obligacijų reitingai

Investavimas į obligacijas – vyriausybės obligacijų pranašumai

Dėl santykio su palūkanų normomis ir kitais veiksniais vyriausybės obligacijos yra puikios finansinės priemonės prekybai. Prekyba vyriausybės obligacijomis suteikia daugiau privalumų nei vien tik tokių obligacijų turėjimas.

  • Trumpalaikė prekyba: priešingai nei laikant obligacijas ilgą laiką iki jų išpirkimo, trumpalaikė prekyba leis jums spekuliuoti obligacijų kainų pokyčiais trumpu ir vidutiniu laikotarpiu.
  • Sverto privalumai: jums nereikia turėti visos sandorio vertės. O pasinaudoję svertu, galite padidinti savo pelną. Taip pat turėsite galimybę atlaisvintą kapitalą panaudoti kitoms investavimo galimybėms – jums nereikės laukti, kol obligacijos bus išmokėtos. Tačiau atminkite, kad svertas taip pat gali paveikti ir jūsų nuostolius.
  • Galite prekiauti tiek kylančiose, tiek ir krintančiose rinkose: naudodamiesi CFD galite spekuliuoti vyriausybės obligacijomis ir atidaryti tiek ilgas, tiek ir trumpas pozicijas. Jeigu nesinaudojate CFD, o tiesiog perkate obligacijas, tai, jų kainai kritus, gali susidaryti nuostoliai. Tuo tarpu CFD naudojimas suteiktų papildomą pranašumą.

Tačiau, jeigu jus domina valstybinių obligacijų pirkimas, turite atkreipti dėmesį į tam tikrus veiksnius, tokius kaip:

  • Infliacijos lygis: stebėkite vertybinius popierius išleidusios šalies infliacijos lygį. Obligacijos sukuria fiksuotas pajamas, o infliacija tos sumos nekeičia. Dėl kylančios infliacijos pelnas bus mažiau naudingas. Be to, kylančios obligacijų kainos reiškia mažesnę grąžą ir atvirkščiai.
  • Palūkanų normos: norint paskatinti žmones investuoti, palūkanų normos turi būti didesnės. Jeigu palūkanų normos būtų aukštesnės, vyriausybės obligacijos praras vertę.
  • Kiekybinis skatinimas: pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė nuo 2009 m. laikėsi kiekybinio skatinimo politikos, padarydama savo gilts patrauklia investavimo galimybe užsienio investuotojams. Tai reiškia, kad BoE sukūrė ir pernupirko didelį kiekį gilts, taip sukurdama daugiau paklausos.
  • Recesija: obligacijos klesti nuosmukio metu, kai mažėja palūkanų normos.

Investavimas į obligacijas – obligacijos rizika

Obligacijos yra saugaus prieglobsčio aktyvas. Investicijos į obligacijas suteikia didesnes pajamas nei tiesiog kaupiant santaupas, o kintančių palūkanų normų laikotarpiais obligacijos paprastai būna mažiau nestabilios nei Forex ar akcijų rinkose.

Didelė obligacijų paklausa atspindi investuotojų saugumo siekį. Tačiau obligacijos taip pat susijusios su tam tikra rizika, pavyzdžiui, kalbant apie vyriausybių obligacijas:

  • Rinkos rizika: reiškia palūkanų normų ir infliacijos svyravimus. Investuotojai nerimauja dėl kylančios infliacijos, nes obligacijų palūkanos gali atsilikti nuo kylančių kainų. Yra su infliacija susijusių vertybinių popierių arba tokiomis aplinkybėmis indeksuotų vertybinių popierių, su kuriais investuotojai yra apsaugoti, susiejant palūkanų mokėjimą ir mokėjimą termino su vartotojų kainų indeksu.
  • Kredito rizika: vienas iš retų atvejų, kai vyriausybė paskelbia defoltą (įsipareigojimų nevykdymas) skoloms nacionaline valiuta.
  • Likvidumo rizika: dėl mažesnės obligacijų paklausos sunku jas parduoti, jeigu to prireikia.

Nesvarbu, kurią investavimo priemonę pasirinksite, atminkite, kad rinkos žinios ir analizė padeda priimti pagrįstus prekybos sprendimus. Be to, neturėtų būti atliekamos jokios investicijos, kol nėra įsisavintas tinkamas rizikos valdymas.

Investavimas į obligacijas – obligacijos rizika

Investavimas į obligacijas – prekyba obligacijomis su „Admiral Markets“

Jeigu jau pakankamai sužinojote, kas yra obligacijos, ir esate pasiruošę eiti tiesiai į rinkas ir prekiauti, „Admiral Markets" gali jums padėti. Galbūt jūs jau žinojote, kad „Admiral Markets" siūlo galimybę prekiauti Forex, žaliavomis, akcijomis ir dar daugiau. Tačiau, be viso to, „Admiral Markets" siūlo jums prekiauti ir obligacijų CFD.

Mes nuoširdžiai tikimės, kad pasinaudosite šia įvadine informacija apie įvairių rūšių obligacijas, jeigu jus domina investicijos į obligacijas. „Admiral Markets" siūlo prekiauti obligacijų ateities sandorių CFD ir 10 metų T obligacijų ateities sandorių CFD. Prekiauti obligacijų ateities sandoriais galite atsisiuntę ir įdiegę „MetaTrader 4“ ir „MetaTrader 5“ prekybos platformas.

Kaip ir Forex rinkos kainų atveju, obligacijų rinką iš esmės gali veikti ir judinti įvairios ekonomines naujienos. Jeigu jums labai aktualu žinoti, kas veikia finansų rinkas, siūlome jums įrankį, kuris jums tiesiai pateiks visas reikiamas naujienas, o jį tiesiog įsigysite kaip prekybos platformos dalį.

Paveikslėlyje kaip tik ir pateikiame mūsų ekonomikos kalendoriaus nuotrauką kuri yra „MetaTrader Supreme Edition" mini terminalo funkcijos dalis:

Investavimas į obligacijas – prekyba obligacijomis su „Admiral Markets“

Šaltinis: „Admiral Markets MetaTrader 4 Supreme Edition" prekybos platforma

Ši pažangi „MetaTrader" versija – „MetaTrader Supreme Edition" arba MTSE – ir gali būti naudojama tiek su „MetaTrader 4", tiek ir su „MetaTrader 5" prekybos platforma. Atsisiųskite MTSE nemokamai jau šiandien, paspaudę šią reklaminę juostą!

Investavimas į obligacijas – prekyba obligacijomis su „Admiral Markets“

Nesvarbu, kokiomis priemonėmis norėtumėte prekiauti, tai gali būti prekyba obligacijomis, akcijomis, arba Forex valiutų poromis, yra puikus būdas išbandyti tokią prekybą saugioje aplinkoje.

Mūsų demonstracinėje prekybos sąskaitoje galite prekiauti įvairiais produktais, naudodami virtualias lėšas, pavyzdžiui, Forex valiutų poromis, žaliavų CFD, akcijomis, ETF ir dar daugiau. Demonstracinėje prekybos sąskaitoje rizika yra nulinė, o prekiauti šioje sąskaitoje galite tiek, kiek norite, kol būsite pakankamai užtikrinti dėl savo prekybos strategijos ir pasiruošę pereiti prie realios prekybos sąskaitos.

Mūsų nemokama demo prekybos sąskaita leidžia prekiautojams pasinaudoti realiu laiku pateikiamais rinkos duomenimis ir prekybos įžvalgomis, nerizikuojant savo kapitalu. Tai geriausia vieta pradedantiesiems prekiautojams ir netgi jau pažengusiems prekiautojams praktikuoti prekybą ir plėtoti savo prekybos strategijas. Norėdami nemokamai atidaryti demo sąskaitą, spauskite šią reklamą!

Investavimas į obligacijas – prekyba obligacijomis su „Admiral Markets“

Kiti naudingi straipsniai

Apie Admiral Markets

Admiral Markets – brokeris, kurio veiklą reguliuoja atitinkamos institucijos, suteikia galimybę naudotis populiariausiomis pasaulyje prekybos platformomis ir prekiauti susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD), akcijomis bei biržoje prekiaujamais fondais (ETF).

Šis turinys nėra ir neturėtų būti suprantamas kaip patarimas, rekomendacija, pasiūlymas ar skatinimas sudaryti sandorį dėl kokio nors finansinio instrumento. Atkreipkite dėmesį, kad ši analizė nėra tikslus dabartinės ar būsimos veiklos rodiklis ir kad rinkos sąlygos laikui bėgant gali keistis. Prieš priimdami sprendimą investuoti, kreipkitės į nepriklausomą finansų patarėją, kad įsitikintumėte, jog suprantate susijusią riziką.